į pradžią turinys susisiekite  
 lt  |  en 
























Naujienos » Straipsniai
Atradome mokyklą iš naujo

Mokykla  yra kertinis akmuo kiekvieno žmogaus gyvenime. Ir visai nesvarbu – jaunas jis ar brandus. Prisiminimai iš praeities džiugina, kelia juoką, jaudina, susitikus su tą pačią mokyklą baigusiais žmonėmis sakinys po sakinio vingiuoja mintį. Todėl šiemet mūsų gimnazijai minint 110-ąsias Mokyklos Kybartuose jubiliejaus metines organizatoriams ir kilo mintis atrasti mokyklą iš naujo – susieti praeitį su dabartimi pagražinant šią laiko atkarpą gimnazistų literatūrine interpretacija ir muzikiniais intarpais.

Trys aspektai, kurie rūpėjo rengiant šventę: buvusio mokyklos direktoriaus Viktoro Katiliaus romano motyvais paremta inscenizacija, kurioje žiūrovas nusikelia į skaudžią Antrojo pasaulinio karo pirmųjų dienų nežinią – sąsaja su šiandienos karo grėsme, nerimu. Tai brandžiausias V. Katiliaus kūrinys – paskutinis jo romanas, parašytas 1963 m., ,,Akvariumas patrankos koserėje“. Šio biografinio ir dokumentinio kūrinio meninė struktūra grindžiama karo ir taikos priešprieša. Labai taikliai apie tai rašo ir pats autorius: „Mane spaudžia kaip replės mintis, kad ir dabar visa žemė, visa pulsuojanti planeta – toks pat išardytas akvariumo skeletas. Ir ne vieneriems metams: žemė žalojama dabar ilgiems laikams...“ Kitas aspektas – šiandieninio mokinio sąmonėje suformuluotas klausimas „Kas man yra mokykla?“ Kiekviena klasė kaip dėlionę video siužetais perteikė savo veiklas: požiūrį į bendrystę, pamokas, pertraukas, mokyklos istorijos suvokimą, gyvenimo patirtį, savanorystę, abiturientišką atsisveikinimą ir pasidalijimą visų ilgų metų emocijomis. Visa puokštė darbų, kurie buvo vykdomi dvejus metus pagal SEU projekto programą „Raktai į sėkmę“ – bendradarbiavimas su miesto ugdymo įstaigomis, pagalba visuomeninėms organizacijoms.

Na, ir trečiasis šios šventės-minėjimo akcentas buvo įsitraukimas į jaunam žmogui patrauklias naujas veiklas – projektą „Kūrybinės jungtys“, kuriame beveik visus mokslo metus dalyvavo IIa klasė ir sumanė parepuoti apie savos aplinkos saugumą. Profesionalioje įrašų studijoje (Vilniaus Mažvydo bibliotekoje) sumontuotas kūrinys buvo atliktas šios šventės pabaigoje ir mokinių įvertintas gana džiugiais šūksniais.

Gimnazijos direktorius, apžvelgęs trumpai visą mokyklos istoriją, pabaigoje dar pridūrė: „Džiaugiuosi, kad mokinių ir mokytojų skaičius išlieka pakankamai stabilus, o mokyklą puošia ir praturtina edukacinės erdvės: istorijos centras, garso įrašų studija, gimnastikos salė, lauko klasė, dailės studija, mitybos kabinetas, fitneso salė. Gabūs mokiniai kasmet skatinami ne tik stipendijomis, bet ir įsteigtomis premijomis. Kartu su mokiniais ir mokytojais bei tėveliais viliuosi, kad kartu sėkmingai sieksime užsibrėžtų tikslų ir nepamiršime minties, kad tikras dosnumas ateičiai – viską atiduoti dabarčiai“.

            Kalbėjusieji salėje svečiai linkėjo visai gimnazijos bendruomenei tęsti mokslo ir kūrybines paieškas, o  1973-ųjų metų laidos atstovai, kitąmet švęsiantys mokyklos baigimo 50-metį, padovanojo du paveikslus - prieškarinė Kybartų „Žiburio“ aukštesnioji komercijos mokykla, atidaryta 1925 m. Bažnyčios (dabar Darvino) gatvėje, ir Kybartų vokiečių privati progimnazija, statyta 1923 m., kurioje dabar kremta mokslus mokiniai. Turbūt geriausiai ir būtų pabaigti straipsnį šių buvusių ugdytinių žodžiais: “Mylim gyvenimą ir tariam AČIŪ Tau, kad buvai, esi ir būsi – šviesi, sveika, kūrybinga, karšto ir šalto regėjusi, šitokią gausybę žmonių pasaulin išlydėjusi – šimtamete Kybartų gimnazija!“

 

O štai kokius šventės įspūdžius perteikia salėje atidžiai viską stebėję gimnazistai

 

Toji smagi popietė buvo džiugiai sutikta visos gimnazijos bendruomenės – visi susirinko į gimnazijos aktų salę, į renginį, skirtą paminėti Mokyklos Kybartuose 110-ąsias metines. Tai buvo renginys, kuriame dalyvavo nemaža dalis mokinių – nuo renginio vedimo, iki vaidybos, ansamblio atliekamų dainų, orkestro kūrinių.

Renginys vyko sklandžiai, įtraukiančiai, o jo idėja buvo išpoliruota labiau už naują automobilį. Visą renginio kokybę labai gerai nusakė žiūrovų emocijos – buvo žiūrima su įdomumu, o renginio pabaigoje buvo ir susigraudinusių.

Tai buvo nuostabi popietė, o žvelgiant į ateitį matyti, kad gimnazija ir toliau gyvuos, todėl reikia tikėtis, jog tokie ir panašūs renginiai tikrai bus.

Titas Krašauskas, Ia